mizgius

mìzgius, -ė smob. (2) Sml žr. mizgis: Ji mìzgė apie vyrus, t. y. akys verda, žvalgstauja, nerimsta J. Tas mìzgius nieko gerai nepadirba Ig. Nebūk mìzgė – nelakstyk, akis pakabinusi Klm.